Centro partijos-Tautininkų trumpoji rinkimų programa
Esama padėtis ir pagrindinis tikslas
Lietuva pateko į pasauliniu mastu veikiančią naujojo liberalizmo sistemą, kuriai būdingas stambaus verslo galių kaupimas, tautinių valstybių gniuždymas ir jų vertybinių sanklodų ardymas. Lietuvoje įsivyravo tarptautinio kapitalo ir oligarchinių grupių valdomas, jos piliečių bendrajam gėriui abejingas elitas. Jis jau du dešimtmečius vykdo šalies išvalstybinimo ir išlietuvinimo politiką, sukėlusią šaliai itin skaudžias pasekmes. Ryškiausios iš jų – tai nesiliaujanti emigracija, auganti daugelio piliečių socialinė atskirtis ir skurdas, išsikerojusi politinė korupcija ir nepasitikėjimas valstybės institucijomis.
Telkiame politinį judėjimą, kuris atkurtų tikrą, jos piliečių gerbiamą ir puoselėjamą valstybę, tokią santvarką, kai viešos institucijos atsakingai įgyvendintų suteiktus įgaliojimus. Šalinsim grėsmes atstovaujamai demokratijai, plėtosime tiesioginės demokratijos formas. Grąžinsime suverenias Tautos galias, Konstitucijos veikimą, diegsime tikrą (dvipakopę) savivaldą ir valstybės institucijų veiklos veiksmingumo priežiūrą, pagrindinį dėmesį skirdami viešiesiems piliečių interesams, valstybės valdymo ir teisėkūros kokybei. Be tinkamo, gerai apgalvoto ir viešai apsvarstyto valstybės valdymo sutvarkymo neįmanoma įgyvendinti jokių kitų uždavinių, programų ar strategijų.
Tikroji Valstybė turi kurti šalies strateginį pranašumą kultūroje ir ūkyje, ugdyti piliečių solidarumą, gabumus ir šeimininko galias, sveiką gyvenseną. Piliečiams dalyvaujant ji turi užtikrinti nacionalinį saugumą, teisingumą ir viešą tvarką, kurti tvarų viešą sektorių, socialinę apsaugą, kuri leistų drąsiai pasitikti pokyčius, suteiktų deramą pagalbą susirgus, atsitikus nelaimei, sulaukus senatvės, kuri reikšmingai remtų, sukūrus šeimą ir auginant vaikus.
Pagrindiniai uždaviniai:
1. Nacionalinė kultūra, kalba, švietimas ir mokslas. Investicijos į šalies kultūrą ir asmenybės lavinimą – tai esminė valstybės prestižo sąlyga, tautos kūrybingumo ir pažangos variklis. Nacionalinio orumo ir lietuviškos tapatybės stiprinimas, piliečių ryšio su savo šalimi ir gimtine ugdymas, etninės kultūros ir bendruomeniškumo puoselėjimas – tai būdas mažinti emigraciją, didinti pilietinės visuomenės gyvybingumą ir atsakomybę už savo šalies ateitį.
1.1. Valstybė strategiškai rems meninę ir mokslinę kūrybą, kūrybines sąjungas, meno ir mokslo talentus, aukštąją kultūrą ir piliečių meninę saviraišką; kultūros puoselėtojų (kaip ir mokytojų bei mokslininkų) darbas turi būti oriai atlygintas, nes jų atnešama nauda visuomenei ir vietos bendruomenėms yra neįkainojama; ištuštėjusios švietimo ir kultūros įstaigos kaimiškuose kraštuose turi būti pritaikytos bendruomenių gaivinimui ir piliečių sugrįžimui.
1.2. Kultūros paveldo ir gamtinės aplinkos apsauga kuria papildomą vertę piliečiams, išsaugo kultūros šaknis ir dvasinių vertybių reikšmę, perduoda jas ateinančioms kartoms; todėl grobuoniškas kultūros paveldo ir gamtinės aplinkos niokojimas privalo būti griežtai sustabdytas; įgalinsime valstybę vykdyti kryptingą istorinės atminties ir ekologinio švietimo politiką, stiprinančią piliečių sąmoningumą ir susitelkimą; miškų kirtimas medienos eksportui yra nusikalstamas ir turi būti įstatymu užkardytas, drauge atkuriant darnią miškotvarkos sistemą; sankcijos dėl kultūrinės ir gamtinės aplinkos niokojimo, ardymo ar teršimo turi būti griežtos ir neišvengiamos.
1.3. Lietuvių kalba – tai svarbiausia Lietuvos atrama ir telkiantis pradas didėjančio globalaus spaudimo aplinkoje. Ir drauge tai pasaulinės reikšmės vertybė. Stiprinsime jos, kaip valstybinės kalbos, konstitucinį statusą, jos raišką viešojoje erdvėje, švietime ir moksle; kompiuterinių sistemų ir naujosios (interneto) žiniasklaidos lietuvinimas, lietuviška kūryba naujoje (virtualioje) aplinkoje Tautos ir Valstybės ateičiai šiandien turi ne mažesnę svarbą, negu lietuviškų laikraščių leidyba XIX amžiuje; naujosios informacijos technologijos turi būti panaudotos lietuviškos tapatybės ir ryšio su Tėvyne išsaugojimui išeivijoje.
1.4. Padėsime Lietuvos žiniasklaidai išsilaisvinti nuo antikonstitucinių galios grupių įtakų, skatinsime kokybiško turinio plėtrą ir viešąjį interesą ginančią nepriklausomą žurnalistiką; reikia įstatymu užtikrinti, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas išties vykdytų nacionalinę misiją, kad jis atstovautų ir gintų Tautos interesus ir būtų skirtas kultūros ugdymo poreikiams, o ne politinio elito ar verslo grupių užsakymams, ne komercinei veiklai.
1.5. Stabdysime mokyklų tinklo griovimą, o kraštų ir bendruomenių gaivinimo politiką derinsime su išlikusios švietimo infrastruktūros atkūrimu; būtina užtikrinti aukštą ugdymo kokybę visoje Lietuvos teritorijoje, stiprinti patriotinį ugdymą ir kūrybišką lietuvių kalbos bei literatūros mokymą, didinti mokytojų prestižą ir atlygį jiems, atkurti mokytojų rengimo sistemą. Sieksime, kad būtų plečiami valstybės užsakymai aukštosioms mokykloms, didinant nemokamų studijų vietų skaičių ir derinant juos su reikiamų kompetencijų žemėlapiu.
1.6. Sulaikysime protų nutekėjimą, kuriant mokslininkams tinkamas sąlygas dirbti Lietuvoje, bendradarbiaujant su tarptautiniais mokslo centrais ir įgyvendinant aukštos klasės mokslinių tyrimų projektus. Mokslas ir pažanga nėra ir niekada nebuvo naujųjų liberalų privalumas, atvirkščiai, tęstinę ir tvarią mokslo politiką mažoje šalyje gali įgyvendinti tik nacionalinius interesus gerbianti politika. Dabarties Lietuvos mokslo taryba neatitinka Lietuvos humanitarinės, socialinės ir ekonominės pažangos poreikių. Drauge su akademine visuomene keisime mokslo finansavimo tvarką, užtikrinsime pirmenybę nacionalinės reikšmės tyrimams, baltistikai ir lituanistikai.
2. Teisingumas ir korupcijos užkardymas. Teisingumo sistemos ir viešosios politikos korupcinis užvaldymas kelia itin didelę grėsmę Tautos ir Valstybės ateičiai, piliečių pasitikėjimui valstybe ir jos institucijomis. Neteisėta galios grupių įtaka bei jų nebaudžiamumas sukūrė sąlygas oligarchiniam valdymui, kuris atima iš Tautos ir iš kiekvieno piliečio jų šalį. Norint atsiimti savo valstybę ir atkurti jos veiksmingumą būtinas visų sąmoningų piliečių bendras veikimas, viešas tiesos sakymas ir atsakomybės reikalavimas.
2.1. Teisingumo liga prasideda nuo Konstitucinio Teismo, kuris 2014m. liepos 11 d. nutarimu Nr. KT36-N10/2014 apribojo pačią Konstituciją, nužemindamas ją žemiau menamų „europinių įsipareigojimų“. Iki tol ES teisė, kaip ir ratifikuotos tarptautinės sutartys, niekada nebuvo aukštesni už pačią Konstituciją ir nėra nė vienos kitos ES šalies, kuri taip aiškintų savo valstybės statusą. Konstitucinis Teismas be Lietuvos piliečių sutikimo atidavė Lietuvą euro-federalistų valiai, įvykdydamas konstitucinį perversmą, todėl jis turi būti nedelsiant nauju įstatymu pertvarkytas.
2.2. Kosmetinės teismų reformos, kai bus įvedama tarėjų institucija, nebeužtenka. Privalome įvesti naują teisėjų veiklos nešališkos priežiūros tvarką, drauge užkertant kelią daryti neteisėtą įtaką jų sprendimams, bet kokiam pasirinktiniam teisingumui. Įvesime tikrą ir kokybišką valstybės teisinės pagalbos piliečiams sistemą, o teismų sprendimų vykdymą sugrąžinsime valstybei.
2.3. Generalinė prokuratūra yra viena iš mažiausiai veiksmingų valstybės institucijų. Ji vilkina stambių ekonomi-nių nusikaltimų tyrimą ir pateikimą teismui, vengia ginti viešąjį interesą. Todėl būtina veiksmingesnė ir kartu nešališka prokurorų veiklos kontrolė, o taip pat – realus ypatingųjų prokurorų statusas sudėtingoms byloms.
2.4. Visa valstybės kova su nusikalstamumu laikosi ant eilinių policijos tyrėjų, kurių darbas menkai apmokamas ir kurių techninės galimybės bei kompetencija yra ribotos. Ši padėtis tęsiasi dešimtmečiais ir tai įrodo valdančio elito nenorą realiai užkardyti nusikaltimus. Vidaus reikalų sistemos reforma neužtikrino reikiamų pokyčių, todėl po profesionalios analizės siūlysime reformas, stiprinančias teisėtvarką. Viešosios tvarkos pareigūnai turi tapti bendruomenių pagalbininkais ir užtarnauti piliečių pasitikėjimą.
2.5. Politinė korupcija demoralizuoja valstybės tarnybas, didina jų susvetimėjimą bendrajam Tautos gėriui bei siekiamiems uždaviniams, sudaro sąlygas pajungti valstybės tarnautojus įvairių grupuočių interesams net po to, kai tampa viešai žinomi nusikalstami jų tikslai. Sieksime užtikrinti kokybišką valstybės tarnybų darbą, vertinant jų veiklą pagal griežtai nustatytus rodiklius ir piliečių apklausas, taikant asmeninę atsakomybę dėl priimtų spren-dimų ir turto išieškojimą dėl padarytos žalos. Sprendimus dėl viešųjų investicijų susiesime su kaštų ir naudos analize, kurios tvarką nustatys įstatymas. Mokesčių inspekcija vertins politikų ir valstybės tarnautojų pajamų ir turto santykį. Nustačius neatitikimus, įstatymas įpareigos inicijuoti turto konfiskavimą.
2.6. Piliečių konstitucinės teisės ir laisvės turi būti apgintos nuo valdžios institucijų piktnaudžiavimų, neteisėto sekimo ir kitokio brovimosi į privatų gyvenimą; sieksime užtikrinti kiekvieno asmens lygybę prieš įstatymą, viešų institucijų veiklos skaidrumą. Drauge valstybė turi skatinti piliečius vykdyti savo pilietines pareigas. Politikai bei pareigūnai privalo laikytis aukščiausių etikos standartų, o pažeidę juos – nedelsiant atsistatydinti.
3. Ekonomika ir finansai. Priėmus integruotą šalies ekonomikos strategiją sudarysime sąlygas sparčiai smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, tvariam lietuviškų produktų eksporto augimui, trumpųjų (vietinių) prekybos grandinių ir žaliosios ekonomikos vystymui, kuriant naujas darbo vietas ir įtraukiant socialinę atskirtį patiriančius asmenis į produktyvią veiklą; skatinsime šeimos verslų kūrimą, smulkių gamintojų kooperaciją. Taip pat būtina:
3.1. Užkirsti kelią piktnaudžiavimui ūkio subjektų monopoline ar oligopoline padėtimi, stiprinant konkurencijos tarnybos galias ir atsakomybę; esant reikalui taikyti intervencines priemones kainų suvaldymui; visos natūralios monopolijos (komunalinių paslaugų ir transporto infrastruktūra) liks valstybės nuosavybėje; sieksime užtikrinti energetinių resursų prieinamumą, įvairovę ir pasirinkimą (šalies energetinę nepriklausomybę), neatidėliojamą jos elektros energijos tinklų integraciją į vakarų energetinę sistemą.
3.2. Taikyti mokesčių lengvatas jaunoms šeimoms ir jauniems asmenims, kuriantiems savo verslą. Sudaryti leng-vatines sąlygas išeiviams investuoti ir kurti savo verslą Lietuvoje, o taip pat vėl integruoti savo šeimas į lietuvišką aplinką. Nustatyti mokesčių nuolaidas verslui, kuriančiam darbo vietas kaimiškuose šalies regionuose, panaudo-jant ir atgaivinant miestelių infrastruktūrą. Mokestinių lengvatų politika įvertins kaimyninių šalių konkurenciją.
3.3. Kurti kietosioms investicijoms palankią mokestinę aplinką. ES struktūrinių fondų paramą skirti projektams, kuriančiam stabilias darbo vietas, mažinantiems socialinę atskirtį, didinantiems Lietuvos ūkio konkurencingumą (importuojamų produktų bei paslaugų atžvilgiu) ir keliančių piliečių gyvenimo kokybę. Kurti lankstesnę viešųjų pirkimų sistemą, užkardant viešųjų finansų švaistymą; mažinti biurokratiją išduodant leidimus veiklai.
3.4. Įvesti prabangos turto mokesčius; bankų ir prekybos tinklų aktyvų mokesčius taikyti atsižvelgus į kaimyninių šalių praktiką; siekti teisingos ir drauge stabilios mokesčių sistemos, kai didesnes pajamas gaunantys asmenys mokėtų didesnius mokesčius; vystant progresinių mokesčių sistemą, progresijos laiptai turi netrikdyti vidurinės klasės plėtros šalyje. Pradedant verslą mokesčių inspekcija turi būti pagalbininkas, o ne persekiotojas.
3.5. Įkurti nacionalinį komercinį banką, kuriame bus laikomi valstybės viešieji finansai; drauge apriboti privačių komercinių bankų piktnaudžiavimą, užtikrinti paslaugų kokybę, prieinamumą bei bankinės sistemos patikimumą. Priimti teisės aktus, nustatančius vietinių pinigų steigimo ir funkcionavimo tvarką; skatinti patikimų kredito unijų plėtrą; kitų ES šalių pavyzdžiu susigrąžinti Lietuvos banko turto bei valdymo kontrolę. Mažinti valstybės skolas.
3.6. Vystyti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, kuriant ir diegiant naujas technologijas bei inovacijas. Lietuvos politikos elitas pramiega „ketvirtąją pramonės revoliuciją“ (įvardintą kaip Pramonė 4.0). Tai naujas ekonomikos raidos etapas, pasižymintis tokių technologijų kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, robo-tika, 3D spausdinimas ir kt., sąveika. Lietuvos tyrėjai turi neeilinių pasiekimų šioje srityje, bet valstybė į jų veiklą mažai investuoja. Mes pakeisime tokią padėtį, ir skatinsime, kad verslas investuotų į taikomojo mokslo ir tyrimų plėtrą penkis kartus daugiau negu šiandien (kad pagal investicijų proporciją pralenktume ES šalių vidurkį).
4. Socialinė ir šeimos politika. Du dešimtmečius naujųjų liberalų įgyvendinama socialinė ir ekonominė politika nepasiteisino – augant BVP ir didėjant pelningų įmonių skaičiui, drauge augo ir santykinis skurdas, nuolat didėjo atotrūkis tarp turtingųjų ir vargingai gyvenančių ir dabar Lietuva Europos Sąjungoje konkuruoja su Bulgarija dėl didžiausios socialinės nelygybės ir skurdo rizikos proporcijų. Būtina kardinaliai keisti tokią skurdinimo politiką.
4.1. Visos socialinės ir ekonominės politikos centras – tai šeimos (namų) ūkio gerovės siekimas, skaičiuojant mokesčius ir jų lengvatas vienam šeimos nariui, statistiškai stebint šeimos ūkio pajamų ir išlaidų struktūrą ir pagal tai koreguojant mokestinę politiką.
4.2. Įstatymu nustatysime, kad minimalus atlyginimas būtų privalomai didinamas, pririšant jį prie vidutinio atly-ginimo ir apskaičiuojant, kad jis nebūtų mažesnis nei 50% vidutinio atlyginimo; minimalus atlyginimas turės būti didesnis nei socialinių pašalpų paketas, o bazinė pensija turės būti nuolat indeksuojama, kad minimalios pensijos nebūtų mažesnės nei minimalus atlyginimas. Sieksime griežtai riboti „pigios“ darbo jėgos įvežimą iš užsienio.
4.3. Sudarysime palankesnes ekonomines sąlygas įmonėms, kurios savo darbuotojams moka algas, didesnes nei vidutinis atlyginimas ir garantuoja stabilias darbo vietas. Taisysime Darbo kodeksą, kad darbdavys negalėtų be didelės kompensacijos ir išankstinio įspėjimo atleisti darbuotojo tik dėl to, kad jis nesutinka su siūlomais darbo sąlygų pakeitimais ar dėl kitų nepagrįstų priežasčių.
4.4. Siūlysime specialias programas patekusiems į skurdo riziką, o taip pat neįgaliems asmenims, kad jie gautų papildomas išmokas būtiniausiais maisto produktais ir kad jie būtų pagal jų galimybes integruojami į darbo rinką. Bedarbio išmokų tęsimas ilgiau kaip tris mėnesius turi būti siejamas su persikvalifikavimu ir viešaisiais darbais.
4.5. Mažinsime privačių pensijų fondų riziką, keisdami jų valdymo tvarką pagal Vakarų Europos šalių praktiką, o taip pat sudarydami sąlygas sugrįžti su sukauptomis įmokomis į valstybinį socialinį draudimą. Užtikrinsime tvarų valstybinio socialinio draudimo biudžeto valdymą.
4.6. Pagal kompleksinę strategiją bus skatinamas šeimos kūrimas ir vaikų auginimas, kad šeima su trimis vaikais taptų įprastu ir prestižiniu dalyku, moksliniu pagrindu nustatant būtinas motinystės išmokas ir vaikų pinigų dydį, sudarant lanksčias darbo sąlygas bei garantijas vaiką prižiūrintiems tėvams. Išmokos turi būti tokios, kokių reikia, kad pasiektumėme gimstamumo augimą. Vaikai nėra valstybės nuosavybė – ji tik padeda šeimai auginti ir auklėti vaikus. Sieksime įstatymais užkirsti kelią lytinių iškrypimų ir genderizmo propagandai. Kartu gyvenančių asmenų teises ir poreikius užtikrina Civilinis kodeksas, ir nereikia jokio papildomo vadinamųjų „partnerysčių“ įteisinimo.
5. Sveika gyvensena ir sveikatos apsauga. Sveika gyvensena, piliečių fizinis aktyvumas ir skandinaviško tipo „sporto visiems“ plėtra turi tapti tikru, horizontaliu (tarpinstituciniu) valstybės prioritetu, taikomu visai plačiajai visuomenei, o ypač jaunimui, kuriam tai turi tapti prestižo reikalu. Sveikas gyvenimo būdas mažins šeimos ūkio išlaidas sveikatos apsaugai. Kita vertus, privalomos sveikatos draudimo sistema ir sveikatos įstaigų tinklas turi būti pertvarkyti taip, kad užtikrintų pakankamą medicinos paslaugų kokybę visuose Lietuvos regionuose.
5.1. Sporto visiems strategija nepaneigia tikslinių priemonių būtinybės aukštų pasiekimų sporto vystymui. Platus olimpinis judėjimas, steigiant regioninius jo centrus, sukurs tokių pasiekimų pamatą. Aukštasis sportas kuria valstybės tarptautinį žinomumą ir pripažinimą. Didesnis dėmesys turi būti skiriamas ir parolimpiniam judėjimui, pakankamai valstybės paramai plėtojant sporto federacijų veiklą.
5.2. Valstybė garantuoja sveikatos priežiūrą. Kiekvienam Lietuvos piliečiui sveikatos priežiūros paslaugos turi būti prieinamos nepriklausomai nuo jo socialinės padėties. Siekiant geriau išnaudoti esamą socialinių įstaigų tinklą valstybė vystys prieinamų slaugos paslaugų infrastruktūrą, plėtos medicinos paslaugų ir reabilitacinį turizmą, skatins išeivių naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis savo Tėvynėje.
5.3. Atsižvelgiant į infekcinių epidemijų bei kitas epidemiologines grėsmes, valstybė privalo finansuoti ir vystyti profesionaliai veikiančius visuomeninės sveikatos centrus, sukurti darniai veikiančius algoritmus, kad epidemijų atvejais nesutriktų kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
5.4. Susirgimų prevencijos programoms valstybės turi skirti pakankamas lėšas. Svarbią tokių programų dalį turi sudaryti savižudybių, alkoholizmo ir narkotikų vartojimo prevencijos sritys. Tokios programos turi būti derinamos su socialinių ir psichologinių paslaugų infrastruktūros panaudojimu, o taip pat su gerai organizuota pažeidžiamų asmenų gyvenimo sąlygų stebėsena.
5.5. Gydytojų ir kitų medicinos darbuotojų atlyginimas turi būti toks, kad atitiktų jų kvalifikaciją ir sustabdytų jų emigraciją į kitas šalis, o taip pat, kad leistų užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų pasirinkimą bei aukščiausios klasės medicinos centrų funkcionavimą. Vaistų kainų reguliavimas neturi mažinti kokybiškų medi-kamentų pasirinkimo galimybių. Valstybė turi užkirsti kelią vaistinių tinklų koncentracijai.
5.6. Papildomos investicijos į susirgimų prevenciją ir sveikatos apsaugą atsipirks, kai įgyvendinsime tikslą prail-ginti kokybiško Lietuvos piliečių gyvenimo trukmę iki Skandinavijos šalių lygio. Papildomi resursai privalomo sveikatos draudimo biudžete atsiras užkardžius viešųjų pirkimų korupciją sveikatos priežiūros įstaigų sistemoje, o taip pat viešųjų sveikatos įstaigų turto panaudojimą privataus pelno siekimui.
6. Nacionalinis saugumas ir tarptautinis bendradarbiavimas. NATO skėtis yra vienintelė strateginio Lietuvos saugumo alternatyva, nes ją nulemia pirmiausia strateginis branduolinių pajėgų balansas. Lietuvos nacionalinis interesas – užtikrinti kolektyvinio saugumo sistemos veikimą. Lietuvai nenaudingas bet koks santykių tarp ES ir JAV aštrinimas, arba kokių nors iliuzinių alternatyvų kūrimas (kaip Europos karinės pajėgos ar „nauja Europos saugumo struktūra“ be JAV ir be NATO).
6.1. Lietuva privalo vykdyti savo įsipareigojimus NATO, kuriant nacionalines teritorinės gynybos pajėgas ir gerą sąveiką su NATO partneriais. Lietuvos gynybai turi pasitarnauti tiek mobili profesionali kariuomenė, tiek ir šaukti-nių kariuomenė, telkianti gausesnį rezervą. Turime sukurti darnią pilietinės gynybos sistemą, apmokant piliečius naudoti ginklą, į gynybą įtraukiant savanorių bei šaulių organizacijas, diegiant karinio parengimo pagrindus švietimo sistemoje. Tai būtina pirmiausia atgrasymui nuo įvairios hibridinės agresijos.
6.2. Modernios karinės technikos ir technologijų įsigijimas turi apimti Lietuvos gamybinių pajėgumų ir specialistų panaudojimą, plėtojant jų indėlį kuriant techninės įrangos sudėtines dalis, o taip pat Lietuvos mokslo ir tyrimų infrastruktūros įtraukimą į aukščiausių technologijų kūrimą. Lietuvos gynybos biudžetas turi apimti ir socialines garantijas karo tarnyboje esantiems ir ją baigusiems asmenims. Valstybė privalo parengti ir įgyvendinti su NATO suderintą regioninio bendradarbiavimo strategiją gynybos srityje su Baltijos šalimis, Lenkija, Švedija ir Vokietija.
6.3. Lietuva privalo siekti taikaus bendradarbiavimo iniciatyvų, tačiau sankcijų Rusijai švelninimas neįmanomas, kol ji nepasitrauks iš Krymo bei Donbaso ir kol nebus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas (tam, kad agre-sorius neturėtų jokios naudos iš agresijos ir nebūtų skatinamas panašiai elgtis ateityje). Šioje srityje neleistinas bet koks bendro NATO ir ES balso skaldymas. Nepriklausomos Baltarusijos valstybės išsaugojimas atitinka mūsų šalies strateginius nacionalinius interesus.
6.4. Atmetame federalistinius ES projektus (dėl tokių projektų privalu rengti referendumus) ir remsime Europos Sąjungą, kaip suverenių Tėvynių sandraugą, palaikant bendrą ekonominę erdvę Europoje, tačiau ribojant euro-biurokratų politinį bei kultūrinį diktatą. Lietuvos europinė politika turi būti orientuota į nacionalinius interesus, ekonominę ir socialinę naudą jos piliečiams. Remsime ypač aktyvių bendradarbiavimą su Baltijos regiono ir su Vidurio Europos ES šalimis.
6.5. Ilgalaikiam nacionaliniam saugumui būtina gilesnė kultūrinė, socialinė ir ekonominė integracija su broliškąja Latvija, kiek įmanoma į šią sandraugą įtraukiant ir panašaus istorinio likimo Estiją. Dabartinis bendradarbiavimas yra katastrofiškai nepakankamas (ypač energetikos ir bendros informacinės erdvės kūrimo srityje).
6.6. Sieksime denonsuoti vadinamąjį „Gobalios migracijos paktą“, užkardyti masinę ir nelegalią imigraciją, keisti ES politiką imigracijos iš trečiųjų šalių srityje. Lietuva privalo aktyviai dalyvauti tarptautinių organizacijų, kurių narė ji yra, veikloje, vadovaudamasi nacionalinės gerovės ir tarptautinio saugumo interesais.
[/vc_column_text][vc_separator style=”dashed”][/vc_column][/vc_row][vc_row el_id=”kandidatai”][vc_column][vc_column_text]Kandidatai
Mūsų vienmandatininkai rinkimų apygardose
[/vc_column_text][vc_row_inner][vc_column_inner width=”1/6″][vc_single_image image=”3619″ img_size=”120×155″ alignment=”center”][vc_column_text]1. Naglis Puteikis
Danės Nr. 23
vrk.lt psl. >>
2. Kristupas Augustas Krivickas
Deltuvos pietinė Nr. 61
vrk.lt psl. >>
3. Povilas Gylys
Žirmūnų Nr. 4
vrk.lt psl. >>
4. Sakalas Gorodeckis
Senamiesčio – Žvėryno Nr. 1
vrk.lt psl. >>
5. Gintaras Songaila
Pilaitės – Karoliniškių Nr. 8
vrk.lt psl. >>
6. Gediminas Merkys
Šilainių Nr. 14
vrk.lt psl. >>
7. Nina Puteikienė
Baltijos Nr. 24
vrk.lt psl. >>
9. Tomas Aleknavičius
Nemenčinės Nr. 55
vrk.lt psl. >>
13. Algimantas Stalilionis
Aukštaitijos Nr. 33
vrk.lt psl. >>
14. Tomas Baranauskas
Deltuvos šiaurinė Nr. 49
vrk.lt psl. >>
16. Vaidotas Židanavičius
Nalšios pietinė Nr. 53
vrk.lt psl. >>
17. Gintaras Skaramočius
Marijampolės Nr. 29
vrk.lt psl. >>
19. Ričardas Garuolis
Fabijoniškių Nr. 5
vrk.lt psl. >>
20. Marius Aleksiūnas
Radviliškio – Tytuvėnų Nr. 44
vrk.lt psl. >>
21. Astra Genovaitė Astrauskienė
Naujamiesčio – Naujinimkų Nr. 2
vrk.lt psl. >>
22. Jonas Korsakas
Kelmės – Šilalės Nr. 41
vrk.lt psl. >>
23. Algirdas Bacevičius
Telšių Nr. 40
vrk.lt psl. >>
24. Alfonsas Lupeikis
Nevėžio Nr. 28
vrk.lt psl. >>
25. Salomėja Jastrumskytė
Šiaulių krašto Nr. 45
vrk.lt psl. >>
26. Inga Vizgirdienė
Mėguvos Nr. 36
vrk.lt psl. >>
27. Nijolė Čiučiulkienė
Jonavos Nr. 60
vrk.lt psl. >>
29. Vytautas Dubra
Marių Nr. 21
vrk.lt psl. >>
30. Zenonas Andrulėnas
Lazdynų nr. 9
vrk.lt psl. >>
32. Algimantas Sabaliauskas
Centro-Žaliakalnio Nr. 20
vrk.lt psl. >>
33. Audronė Bukauskienė
Sėlos vakarinė Nr. 48
vrk.lt psl. >>
34. Rasa Mickun
Raseinių-Kėdainių Nr. 42
vrk.lt psl. >>
35. Audrius Stankus
Pajūrio Nr. 22
vrk.lt psl. >>
36. Nerijus Meškauskas
Kaišiadorių-Elektrėnų Nr. 59
vrk.lt psl. >>
39. Petras Bložė
Aušros Nr. 25
vrk.lt psl. >>
41. Algimantas Arnastauskas
Dzūkijos Nr. 69
vrk.lt psl. >>
42. Ričardas Vyšniauskas
Jotvingių Nr. 70
vrk.lt psl. >>
45. Algimantas Kairelis
Trakų-Vievio Nr. 58
vrk.lt psl. >>
46. Jonas Jasaitis
Žiemgalos vakarinė Nr. 46
vrk.lt psl. >>
49. Nerijus Bakasėnas
Molėtų-Širvintų Nr. 54
vrk.lt psl. >>
52. Simona Karinauskaitė
Žiemgalos rytinė Nr. 47
vrk.lt psl. >>
61. Nataliya Rukosueva
Nalšios šiaurinė Nr. 52
vrk.lt psl. >>
76. Andrej Kažuro
Panerių-Grigiškių Nr. 11
vrk.lt psl. >>
Visą Centro partijos – Tautininkų kandidatų sąrašą galite rasti čia >>
[/vc_column_text][vc_separator style=”dashed”][/vc_column][/vc_row][vc_row el_id=”parama”][vc_column][vc_column_text]Jūsų parama
Prašome, paremkite Centro partijos – Tautininkų kovą už teisingumą!
Mūsų darbus, ginant visuomenės interesus, galite paremti aukodami:
Gavėjas: Centro partija – tautininkai
LT347300010162155120
Paskirtis: auka rinkimams
Aukojant konkrečiam kandidatui, rašyti taip:
Paskirtis: rinkimų auka kandidatui Jonui Petraičiui, arba tiesiog RINKIMŲ AUKA, AUKA RINKIMAMS PARTIJAI
Atskirą paramos sąskaitą turi ir mūsų lyderis N. Puteikis. Jo kovą už teisingumą ir viešojo intereso gynimą galite paremti tiesiogiai:
Gavėjas: Naglis Puteikis
LT727300010163502251
Paskirtis: auka rinkimams[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]