I. TAUTOS IR TEISINGUMO (CENTRISTŲ, TAUTININKŲ) SĄJUNGA
1. Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjunga (toliau – Sąjunga) yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma – politinė partija. Sąjungos veikla remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Politinių partijų įstatymu, kitais teisės aktais, Sąjungos Programa, Įstatais ir kitais dokumentais. Sąjunga yra istorinės Lietuvių tautininkų sąjungos ir Romualdo Ozolo įsteigtos Centro partijos vardų, tapatybių, misijų ir veiklų tęsėja.
2. Sąjunga turi savo buveinę, ženklą, vėliavą, kitą atributiką. Sąjungos ženklas – geltona Tautos namų piktograma su tamsiai mėlynais Gediminaičių stulpais, apjuosta saulės spinduliais, tamsiai mėlyname fone, kurios viršuje geltonomis raidėmis įrašytas sąjungos pavadinimas, vėliavos dydis 162 x 100 cm. Kartu su šia ja kaip istorinė partijos vėliava naudojama ir Centro partijos vėliava su dobilo simboliu.
Sąjungos buveinė keičiama Tarybos sprendimu, o simbolika – Sąjungos Suvažiavime.
3. Sąjungos tikslai – doras žmogus; stipri šeima; lietuvių tautos savastimi, jos suverenumu ir teisės viršenybe grindžiama Lietuvos valstybė; darni visuomenė; pilietinė santarvė; brandi politinė savivalda; tautų laisve ir bendromis vertybėmis grindžiami tarptautiniai santykiai.
4. Savo tikslų įgyvendinimo Sąjunga siekia rinkimų, referendumų, susirinkimų, piketų, mitingų, kitų akcijų, žiniasklaidos ir kitais teisėtais keliais.
5. Visi Sąjungos pranešimai ir skelbimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti skelbiami viešai, skelbiami Registrų centro viešųjų skelbimų portale.
II. SĄJUNGOS NARIAI
6. Sąjungos nariu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų, įsipareigojantis Sąjungos Įstatams ir Programai. Į Sąjungos narius priima skyriaus susirinkimas, skyriaus valdyba arba Sąjungos Taryba. Narį pašalinti arba laikinai sustabdyti jo narystę gali Sąjungos valdyba, skyriaus susirinkimas skyriaus valdybos teikimu. Taip pat išstoti iš Sąjungos arba Tarybos nustatyta tvarka sustabdyti savo narystę gali pats narys.
7. Sąjungos nariu negali būti asmuo, sąmoningai bendradarbiavęs su okupacinėmis represinėmis struktūromis.
8. Sąjungos narys turi teisę Sąjungos nustatyta tvarka rinkti ir būti renkamas į visas Sąjungos institucijas, pasirinkti Sąjungos skyrių, stoti į frakciją ar kitas struktūras ir iš jų išstoti, sprendžiamojo balso teise dalyvauti skyriaus susirinkimuose, siūlyti savo ar kito asmens kandidatūrą Sąjungos Tarybai Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžios institucijų rinkimuose, reikšti nuomonę ir teikti siūlymus Sąjungos veiklos klausimais, gauti informaciją apie Sąjungos veiklą, Sąjungos įgaliojimu atstovauti Sąjungai.
9. Sąjungos narys privalo laikytis Sąjungos Įstatų ir vykdyti jos Programą, dalyvauti Sąjungos veikloje, propaguoti Sąjungos siekius ir kurti teigiamą tautininko įvaizdį, vykdyti teisėtus Sąjungos institucijų sprendimus, reguliariai mokėti nario mokestį, jei nėra nuo jo atleistas.
10. Sąjungos narys gali būti pašalintas iš Sąjungos už šiurkščius Įstatų ar Programos pažeidimus, pirmiausiai – už veiklą, priešingą Įstatuose nurodytiems tikslams, kitos priežastys šalinti –tautininko vardo kompromitavimas, nario mokesčio ir Sąjungos veiklos ignoravimas ilgiau, nei metus. Narystė gali būti sustabdyta nario prašymu, įstatymais numatytais atvejais, taip pat – už etinius ar baudžiamuosius prasižengimus.
11. Nario šalinimo, narystės stabdymo ir atkūrimo klausimus sprendžia Sąjungos Valdyba skyriaus, Etikos ir procedūrų komisijos arba savo iniciatyva. Pašalintasis narys gali kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ginčydamas Valdybos sprendimą. Procedūrinių pažeidimų atžvilgiu Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas šiame ginče yra galutinis, išskyrus atvejus, kai kitaip nusprendžia Taryba.
12. Nario mokesčio dydį nustato Sąjungos Taryba. Atleisti nuo nario mokesčio arba sumažinti jį gali Sąjungos skyriaus susirinkimas, skyriaus valdyba arba Sąjungos Taryba. Sąjungos narių mokesčiai naudojami Sąjungos Valdybos nustatyta tvarka, rinkimams, akcijoms, žiniasklaidai ir kitoms Sąjungos reikmėms pagal Lietuvos įstatymus.
III. SĄJUNGOS STRUKTŪRA
13. Sąjungos padaliniai ir struktūriniai vienetai yra skyriai, frakcijos, ar kiti Tarybos įsteigti padaliniai.
14. Sąjungos skyrių gali steigti 3 ir daugiau Sąjungos narių. Jo steigimą tvirtina Taryba. Skyriai steigiami teritoriniu principu, atitinkant savivaldybės ribas, taip pat gali steigtis ir veikti užsienio valstybėse. Svarbiausius skyriaus klausimus sprendžia skyriaus susirinkimas, taip pat teikiantis siūlymus Sąjungos Tarybai dėl bendros Sąjungos veiklos. Skyriui vadovauja susirinkimo renkama valdyba. Sąjungos Taryba gali panaikinti skyrių, jeigu jo veikla prieštarauja Sąjungos Įstatams, Programai ar kitiems Sąjungos Suvažiavimo priimtiems dokumentams.
15. Sąjunga tarybos sprendimu gali steigti kitas struktūras, turinčias patariamojo balso teisę (sueigas, profilinius komitetus, jaunimo, moterų sekcijas ir kt.).
16. Frakcija yra Sąjungos narių susivienijimas ideologiniu arba istoriniu pagrindu. Frakciją gali sudaryti 30 ir daugiau Sąjungos narių. Jas kartu su jų statutais tvirtina Sąjungos Taryba. Aukščiausia frakcijos institucija yra jos sueiga, renkanti jos valdybą ir priimanti jos statutą. Frakcija gali būti panaikinta savo sueigos dalyvių daugumos, 2/3 Suvažiavimo daugumos sprendimu.
IV. VADOVAUJANTYS SĄJUNGOS ORGANAI
17. Aukščiausias Sąjungos organas yra Sąjungos Suvažiavimas, priimantis ir keičiantis Sąjungos Įstatus, Programą, kitus Sąjungos dokumentus, renkantis Tarybos narius.
18. Suvažiavimas renka Sąjungos pirmininką, jo teikimu suvažiavime tvirtinami vicepirmininkai. Vicepirmininkų skaičių nustato Suvažiavimas pirmininko teikimu. Sąjungos pirmininkas kartu yra ir Sąjungos Tarybos pirmininkas.
19. Suvažiavimas nustato Etikos ir procedūrų bei Kontrolės komisijų narių skaičių ir renka jų narius. Šios komisijos pačios išsirenka savo pirmininkus ir pavaduotojus.
20. Eilinis Suvažiavimas vyksta kas dveji metai. Jį šaukia Sąjungos Taryba. Neeilinį Suvažiavimą gali šaukti Sąjungos pirmininkas, Taryba, taip pat jis turi būti šaukiamas, reikalaujant bent dviem frakcijoms, 1/3 skyrių, 1/3 prieš tai vykusio Suvažiavimo delegatų arba 1/3 Sąjungos narių. Neeilinio Suvažiavimo darbotvarkės projektą teikia iniciatoriai.
21. Suvažiavime su balso teise dalyvauja Sąjungos pirmininkas, Sąjungos Valdybos ir Tarybos nariai, Sąjungos Kontrolės bei Etikos ir procedūrų komisijų nariai, taip pat – Sąjungos skyrių, frakcijų išrinkti delegatai. Skyrių ir frakcijų renkamų delegatų kvotas nustato Sąjungos Taryba. Į kvotą neįeina renkamų ir skiriamų Sąjungos institucijų nariai. Suvažiavimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė delegatų. Suvažiavimo sprendimai priimami jame dalyvaujančių delegatų dauguma, išskyrus šiuose Įstatuose nustatytus atvejus, kai tokiems sprendimams reikalinga kvalifikuota dauguma.
22. Sąjungos Suvažiavimas nustato suvažiavime renkamų Tarybos narių skaičių ir balsavimu išrenka jos narius. Skyrių pirmininkai automatiškai tampa Tarybos nariais.
23. Sąjungos Programos ir įstatų pakeitimui reikalinga Suvažiavimo delegatų balsų dauguma. Sąjungos reorganizavimui reikalinga 2/3, jos likvidavimui – 3/4 Suvažiavimo delegatų balsų dauguma.
24. Sąjungos Taryba yra kolegialus vadovaujantis Sąjungos organas, veikiantis tarp Suvažiavimų. Tarybą sudaro Suvažiavime išrinkti nariai, skyrių pirmininkai, kitų struktūrų deleguoti nariai. Tarybos darbo kadencija – dveji metai.
25. Sąjungos Taryba tvirtina Sąjungos kandidatus visų lygių Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžios institucijų rinkimuose, rengia ir tvirtina Sąjungos rinkimines programas, tvirtina ir skelbia Sąjungos pareiškimus ir nutarimus Sąjungos vardu, rengia ir teikia Suvažiavimui Sąjungos Programos, Įstatų ir kitų vidaus dokumentų pakeitimų projektus, tvirtina Sąjungos atstovų Suvažiavime normas, vykdo kitas Įstatų ir kitų vidaus dokumentų nustatytas funkcijas. Tarybos posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Taryba veikia pagal savo patvirtintą reglamentą. Tarybos sprendimai priimami paprasta posėdžio dalyvių dauguma.
26. Sąjungos pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, renkamas dvejų metų kadencijai. Maksimalus kadencijų skaičius iš eilės – trys kadencijos. Pirmininkas vadovauja Tarybai ir Valdybai, drauge su Taryba formuoja politinę Sąjungos strategiją ir taktiką, atstovauja Sąjungai, pasirašo jos pareiškimus ir nutarimus, vykdo kitus Suvažiavimo ir Tarybos pavestus uždavinius ir veikas, atskiroms funkcijoms vykdyti gali įgalioti vieną iš vicepirmininkų.
27. Pirmininkui atsistatydinus, sustabdžius narystę partijoje, laikinai sustabdžius jo įgaliojimus arba jam dėl kokių nors kitų priežasčių nebegalint eiti savo pareigų, pirmininko teisių ir pareigų vykdymą visa apimtimi perima pirmasis vicepirmininkas. Pirmininko įgaliojimai gali būti laikinai sustabdyti slaptu balsavimu dviejų trečdalių Tarybos narių balsų dauguma. Tokiu atveju per 60 dienų turi būti sušauktas neeilinis Suvažiavimas.
28. Sąjungos pirmininkas už savo ir Tarybos veiklą atsiskaito eiliniam Suvažiavimui, teikdamas pranešimą apie Sąjungos būklę, politinę veiklą, finansinę padėtį, Suvažiavimų ir Tarybos sprendimų vykdymą. Papildomą pranešimą teikia Kontrolės ir, esant reikalui, Etikos ir procedūrų komisijos. Neeiliniam Suvažiavimui atitinkami pranešimai teikiami, jei jie numatyti Suvažiavimo darbotvarkės projekte.
29. Sąjungos Valdyba yra kolegialus vykdomasis Sąjungos organas. Valdybą sudaro Suvažiavimo rinktas Sąjungos pirmininkas, jo teikimu Suvažiavimo patvirtinti vicepirmininkai, kiti pirmininko teikimu pasiūlyti sąjungos nariai ir jo teikimu suvažiavimo arba Tarybos patvirtintas atsakingasis sekretorius. Valdyba organizuoja Sąjungos veiklą, telkia ir tvarko Sąjungos lėšas bei turtą šiai veiklai vykdyti, tvarko Sąjungos narių apskaitą, Sąjungos leidybinę veiklą, vykdo kitas Įstatų ir kitų Sąjungos dokumentų nustatytas funkcijas. Valdyba už savo veiklą atsiskaito Tarybai, sprendimus priima visų Valdybos narių paprastąja dauguma.
31. Nuolatinę Sąjungos valdymo organų veiklos kontrolę vykdo Etikos ir procedūrų bei Kontrolės komisijos, Etikos ir procedūrų komisija – Įstatų ir kitų Sąjungos veiklą reglamentuojančių dokumentų nuostatų laikymosi aspektu, Kontrolės komisija – finansinės drausmės ir turto naudojimo aspektu.
32. Etikos ir procedūrų komisiją 2 metų kadencijai renka Suvažiavimas. Etikos ir procedūrų komisija nagrinėja Sąjungos narių ar organų pareiškimus, prašymus, skundus, narystės sustabdymo ar šalinimo iš Sąjungos teisėtumą bei valdymo organų sprendimų priėmimo procedūrų laikymąsi. Etikos ir procedūrų komisija atskaitinga Suvažiavimui ir veikia pagal jos sudarytą ir Tarybos patvirtintą reglamentą.
33. Kontrolės komisiją 2 metų kadencijai renka Suvažiavimas. Kontrolės komisija tikrina Sąjungos padalinių bei struktūrinių vienetų finansinę ir ūkinę veiklą bei turto naudojimą. Kontrolės komisija atskaitinga Suvažiavimui ir veikia pagal jos sudarytą ir Tarybos patvirtintą reglamentą.
34. Sąjungos lėšas sudaro nario mokestis, nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis, politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės partijos politinei kampanijai finansuoti ir kitos įstatymais leidžiamos gauti pajamos.
35. Sąjungos lėšos naudojamos renginiams, rinkimams, leidybinei veiklai, samdomų darbuotojų darbo užmokesčiui, ūkinėms ir kitoms išlaidoms finansuoti. Lėšos naudojamos pagal Tarybos patvirtintą sąmatą, kurios vykdymą kontroliuoja Kontrolės komisija. Sąjungos turtas naudojamas Tarybos nustatyta tvarka.
36. Sąjunga likviduojama, jei už tai balsuoja 3/4 Suvažiavimo delegatų. Likviduojamos Sąjungos turtas naudojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nelikviduojamą Sąjungos turtą Suvažiavimas skiria organizacijai, turinčiai panašius į Sąjungos tikslus. Sąjunga reorganizuojama, jei už tai balsuoja 2/3 Suvažiavimo delegatų. Šiuo atveju turtas naudojamas pagal reorganizacijos sąlygas. *