Seime – maištas prieš Dievą. Alkas.lt nuotr.
Seimo nariai gavo Seimo Teisės departamento išaiškinimą (pridedame) dėl P. Gražulio apkaltų. Jo esmė: jei Seimas P. Gražulį pašalintų iš Seimo narių dėl „isterijos- listerijos“ bylos, jis išsaugotų teisę visur kandidatuoti, nes nėra šiurkščiai pažeista LR Konstitucija.
Jei taip įvyktų, Konstitucinis Teismas privalėtų tuoj pat nutraukti dabar vykstantį apkaltos procesą dėl neva svetimo balsavimo mygtuko paspaudimo.
Jei Konstitucinis Teismas nustatytų, kad P. Gražulis pažeidė, bet nešiurkščiai Konstituciją, tai net Seimui pašalinus P. Gražulį dėl to mygtuko paspaudimo, P. Gražulis taip pat išsaugotų teisę visur kandidatuoti.
P. Gražulis šią situaciją pakomentavo trumpai: „Jei Dievas su manimi, tai kas prieš mane?. Kas tie konservatoriai prieš Dievą?. Nei velnias-konservatoriai manęs įveikti negali. Iš laiško romiečiams: mylintiems Dievą viskas išeina į gerą“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 2023-11-08 Nr. V-2023-
pirmajam pavaduotojui Jurgiui Razmai Į 2023-11-08 Nr. V-2023-16929
DĖL APKALTOS TAIKYMO UŽ NUSIKALTIMĄ, PADARYTĄ IKI PRADEDANT EITI PAREIGAS
Atsakydami į Jūsų paklausimą, teikiame nuomonę dėl apkaltos proceso vykdymo, Seimui gavus įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį dėl Seimo nario nusikaltimo, padaryto iki jam duodant priesaiką (t. y. prieš pradedant vykdyti pareigas).
Pagal Konstitucijos 74 straipsnio 1 dalį vienas iš pagrindų taikyti apkaltą šioje dalyje nurodytam asmeniui yra „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį apkalta gali būti taikoma tiek už nusikaltimą, padarytą iki asmeniui pradedant eiti šiame straipsnyje nurodytas pareigas, tiek už nusikaltimą, padarytą jas jau einant; ta aplinkybė, kad veiksmai, sudarantys prielaidas taikyti apkaltą minėtu pagrindu, buvo atlikti iki Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui pradedant eiti pareigas, suponuoja paties apkaltos proceso ypatumus; pagal Konstituciją, taikant apkaltą už nusikaltimą, padarytą iki duodant priesaiką (t. y. prieš pradedant vykdyti pareigas), į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, neturi būti kreipiamasi (2017 m. vasario 24 d. nutarimas).
Apkaltos pagrindas „paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“ nustatytas Seimo statuto 228 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, „Seimui gavus įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius. Supažindinus Seimo narius su apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, apkaltos procesas vyksta šio statuto 239–242 straipsnių nustatyta tvarka“.
Pagal Seimo statuto 239 straipsnio 3 dalį, „Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Šioje dalyje nurodytu atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia“. Taigi tuo atveju, kai nusikaltimas padarytas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, vienintelis galimas apkaltos pagrindas yra „paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“, nes į Konstitucinį Teismą dėl galimo šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo nesikreipiama. Seimo statuto 239 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju Seimas, priėmęs nutarimą pradėti apkaltos procesą, tame pačiame posėdyje turi priimti sprendimą svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimą ir paskirti tokio Seimo posėdžio datą, kuri turi būti ne ankstesnė kaip po 7 dienų nuo Seimo posėdžio, kuriame ji buvo nustatyta, dienos, o asmeniui, kuriam taikoma apkalta, turi būti nedelsiant raštu pasirašytinai pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada bus sprendžiamas jo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.
Vadinasi, Seimui gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas apeliacinės instancijos teismo nutartimi patikslintas įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl Seimo nario Petro Gražulio 2015–2016 metais, t. y. iki jam duodant Seimo nario priesaiką, padaryto nusikaltimo, pagal Seimo statuto 228 straipsnio 8 dalį Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas turėtų nedelsdami supažindinti Seimo narius su šiuo nuosprendžiu (kartu ir su minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria užbaigtas baudžiamasis teismo procesas), o Seimas pagal šio statuto 239 straipsnio 3 dalį turėtų priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui ir pagal šio straipsnio 5 dalį tame pačiame posėdyje paskirti Seimo posėdžio, kuriame bus svarstomas šio Seimo nario mandato panaikinimo klausimas, datą (ne anksčiau kaip po 7 dienų); Seimo nariui Petrui Gražuliui turėtų būti nedelsiant raštu pasirašytinai pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada bus sprendžiamas jo Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.
Pažymime, jog ta aplinkybė, kad Seimas 2023 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. XIV-2031 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ yra pradėjęs apkaltos procesą šiam Seimo nariui kitu pagrindu ir kreipęsis dėl to į Konstitucinį Teismą, o Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti šį Seimo paklausimą, nepaneigia Seimo statuto 239 straipsnio 3 dalyje nustatytos Seimo pareigos, gavus įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, pradėti apkaltos procesą Seime ir šiuo pagrindu. Panaikinus Seimo nario mandatą viename apkaltos procese, kitas apkaltos procesas nebūtų tęsiamas, tačiau jeigu vienas iš tų procesų pasibaigtų Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Seimo nario veiksmais, dėl kurių Seimas yra pateikęs paklausimą, nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario priesaika, arba Seimui balsavimu nepanaikinus to Seimo nario mandato, kitu pagrindu pradėtame apkaltos procese jo konstitucinės atsakomybės klausimas turėtų būti toliau sprendžiamas Seimo statute nustatyta tvarka.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų. Taigi, jeigu asmuo apkaltos proceso tvarka pašalinamas iš pareigų arba panaikinamas jo Seimo nario mandatas už tokį nusikaltimą, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, draudimas dešimt metų užimti nurodytas pareigas jam netaikomas. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos 74 straipsnio, 56 straipsnio 2 dalies nuostatų kyla tai, kad nusikaltimas, kuriuo kartu nėra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, nesukelia tokių pačių konstitucinių teisinių padarinių, kaip nusikaltimas, kuriuo kartu yra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika; Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu (2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai).
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
- Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. ona.buisiene@lrs.lt
- Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. viktorija.staugaityte@lrs.lt