Aktualijos|

Jungtinės idėjinių tautininkų frakcijos
(Tautininkų, Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų)
Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristų, tautininkų)


Steigimo deklaracija

Istorinis įvadas

Lietuvių Tautininkų Sąjungos, kaip ir daugelio kitų tradicinių partijų, ištakos siekia
„Varpo“ laikraščio leidėjų grupę, veikusią XIX a. pabaigoje.
Būręsi apie „Vilties“ ir „Vairo“ laikraščius tautininkų partijos įkūrėjai 1916–1917 m. įkūrė
Tautos pažangos partiją, kuri 1924 m. rugpjūčio 17-19 d. vykusioje konferencijoje,
susivienijusi su Lietuvos žemdirbių sąjunga, tapo Lietuvių Tautininkų Sąjunga.
Pats šios organizacijos pavadinimas – sąjunga vietoje partijos – reiškė naują šios politinės
jėgos pobūdį: užuot buvusi partija, kuri skaldo (lot. pars – dalis), ji siekė būti sąjunga, kuri
jungia, vienija, telkia lietuvius, iškeldama tautiškumą aukščiau konfesinių bei klasinių
skirtumų.
Pirmuoju Lietuvių Tautininkų Sąjungos vadovu išrinktas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius.
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Tautininkų partija buvo uždrausta, o jos
žymesni nariai represuoti.
Sunkūs Lietuvai 1952-1956 metai. Organizuota rezistencija, su ginklu rankoje kovojanti
prieš okupantus ir vietinius parsidavėlius, iš esmės sutriuškinta.
Pasipriešinimo judėjimo dalyviai supranta, jog atėjo laikas keisti kovos pobūdį – būtina
pereiti nuo aktyvios ginkluotos kovos formų prie naujų, legalių, kovos formų – idėjinių-
šviečiamųjų, siekiant sovietų aktyviai naikinamos Lietuvybės išsaugojimo.
Svarbiausias šios kovos tikslas – išlaikyti ir stiprinti Tautos dvasią, nepasiduoti sovietinimui
bei rusinimui ir ruošti Lietuvius būsimiems mūšiams už Tėvynės Laisvę ir
Nepriklausomybę.
Buvo nuspręsta Lietuvybės išsaugojimo – Lietuvių tautinio judėjimo – veiklą toliau tęsti per
legalius turistų, alpinistų, kraštotyros, liaudies dainų ir šokių, knygų mylėtojų, įvairius
kitus sovietmečio sąlygomis legaliai gyvavusius būrelius bei klubus.

Ir iš jų narių suburti bendrą visos Lietuvos Lietuvybės gynėjų bei puoselėtojų Sąjūdį –
idėjinę neginkluotą „organizaciją be organizacijos”, kuri pakeistų ginkluotą kovą
vykdžiusį Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį.
Karta po kartos šio Lietuvybės Išsaugojimo Sąjūdžio – Lietuvių tautinio
judėjimo – atstovai žodžiu ir asmeniniu pavyzdžiu perduodavo kitai kartai
nerašytus priesakus:

  • pažink Lietuvą – savo Tėvynę, domėkis jos istorija ir kultūra;
  • saugok Lietuvos gamtą, nepamiršk, kad Lietuvoje gyveno tavo protėviai ir gyvens tavo
    vaikai;
  • tyrinėk Tautos papročius ir tradicijas;
  • prižiūrėk ir saugok Tautos laisvės paminklus;
  • gerbk ir prižiūrėk protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas, saugok jas nuo
    sunaikinimo ir išniekinimo;
  • nepasiduok nutautinimui ir sovietinimui;
  • auklėk savo vaikus tautine dvasia;
  • padėk išsaugoti Lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse;
  • ruoškis fiziškai ir dvasiškai kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
    Prabėgs dešimtmetis, organizuojant ir plečiant Lietuvių Tautinį Sąjūdį, ir šie žmonės
    pasivadins žygeiviais bei ramuviečiais.
    1968 m. lapkričio 2 d. netoli Rykantų, ties pilkapiais, įvyko Vėlinių šventimas. Jame
    dalyvavęs Tadas Šidiškis pasiūlė Tautinio judėjimo dalyviams vadintis žygeiviais.
    Žodis „žygeivis” kilęs iš žodžio „žygis”. „Žygis” tai nelengva kelionė, darbas ar veiksmas.
    Remiantis žygeivio Rimanto Matulio žodžiais, patį žygeivio terminą sugalvojo Jonas
    Trinkūnas, kraštotyrinio Ramuvos sąjūdžio vienas iš įkūrėjų, vėliau tapęs ir religinės baltų
    bendruomenės Romuva įkūrėju.
    1969 m. sausio 31 d. įsisteigė Vilniaus kraštotyrininkų klubas „Ramuva” prie Lietuvos
    kraštotyros ir Paminklų apsaugos draugijos, subūręs studentus, mokytojus, inžinierius,
    gydytojus, dailininkus ir kt. įvairių profesijų žmones.

Tačiau jau 1971 m. pavasarį tuometinė „Ramuvos” klubo pirmininkė Birutė Burauskaitė
buvo iškviesta į Vilniaus m. kompartijos komitetą, kur jai buvo pareikšta, kad toks klubas
neturi teisės egzistuoti, nes jame dainuojamos tik lietuvių liaudies dainos.
Klubui buvo primestos Žygeivių „nuodėmės” — bendravimas su Baltarusijos lietuviais bei
rinkimas „netinkamos” (apie pokario metų įvykius) tautosakos.
Taip „Ramuvos” klubas buvo oficialiai likviduotas Partijos komiteto spec. nutarimu, kuris
niekur nebuvo paskelbtas.
Dar anksčiau buvo uždraustas Žygeivių sąjūdis.
Žygeivių ir Ramuvos sąjūdžiai, gimę Vilniaus Universitete septintajame dešimtmetyje ir
tuoj pat paplitę po visą Lietuvą, legaliai gyvavo vos keletą metų, o po to, po žiaurių KGB ir
kompartijos represijų prieš judėjimo dalyvius, ir ypač prieš jo aktyvistus, buvo priversti
tęsti savo veiklą pogrindžio sąlygomis – iki pat Atgimimo.
Viešai uždraustas ir persekiojamas, tačiau vis tiek tebegyvuojantys Žygeivių ir Ramuvos
sąjūdžiai Lietuvoje plito per aukštųjų mokyklų turistų klubus, kraštotyros būrelius,
liaudies dainų ir šokių klubus, knygų bičiulių klubus, kitas legalias sovietmečiu
organizacijas, suburdami į savo gretas vis daugiau jaunimo, besidominčio savo krašto
istorija ir tautinių tradicijų puoselėjimu.
Žygeivių ir Ramuviečių organizacijų ir Lietuvių Tautininkų Sąjungos

atgimimas
1988 m. lapkričio 8 d. buvo atkurta Ramuva Vilniuje.
1989 m. kovo 14 d. liaudies dainų klube „Raskila“, ramuviečių ir žygeivių susirinkime,
vieno iš Lietuvos žygeivių ir ramuviečių judėjimo įkūrėjų Rimanto Matulio pasiūlymu,
buvo atkurta Lietuvių Tautininkų Sąjungą.
1990 m. vasario 23 d. tuometinė Lietuvos Ministrų Taryba Sąjungą įregistravo kaip
politinę partiją.
1989 m. lapkričio 9 d. Rumšiškėse Ramuvų Krivūlėje buvo atkurta Ramuvos bendrija.
1990 m. vasario 1 d. buvo įkurta Lietuvos Žygeivių Sąjunga.
1990 m. kovo 9 d. Vilniuje buvo įkurta Lietuvos Ramuvos Jaunimo Sąjunga.
2008 m. liepos 20 d. Vilniuje įvairių tautinių organizacijų atstovų susirinkime buvo įkurta
tautinė asociacija „Lietuvių Tautinis Centras”.

2024 m. vasario mėn. buvo nutarta įsteigti Jungtinę idėjinių tautininkų frakciją
(Tautininkų, Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų) Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristai,
tautininkai).

Jungtinės idėjinių tautininkų frakcijos
(Tautininkų, Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų)
Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristai, tautininkai)

Programa

Priimta ir patvirtinta frakcijos narių susirinkime 2024-03-…., Vilnius
Frakcijos šūkis: Už vieningą lietuviškai kalbančią Lietuvos Valstybę!
      Svarbiausias mūsų tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių,
kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas
Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.

Sąvokos:

Patriotizmas – meilė savo šaliai, savo Valstybei, savo Tėvynei…
Nacionalizmas (tautiškumas) – kiekvienos Tautos teisė gyventi savo nuosavoje tautinėje
Valstybėje.
Imperinis šovinizmas – siekis užgrobti kitų tautų istorines-etnines žemes ir sukurti iš jų
daugiatautę imperiją, visas tas tautas „suliejant” į bendrą imperinę „liaudį” (kaip taisyklė,
kartu sunaikinant ir imperiją sukūrusią tautą, jai susimaišant su užkariautomis tautomis).
„Liberalusis” imperinis šovinizmas – daugiataučių imperijų kūrimas „savanoriškai”.
„Rasinis” imperinis šovinizmas – imperijos kūrimas, sumaišant įvairias tautas, bet
išsaugant vieną rasę (pvz., Kinija).
„Daugiarasis” imperinis šovinizmas – imperijos kūrimas iš įvairių tautų ir rasių, visas jas
sumaišant.

Todėl kiekvienas tautininkas – nacionalistas yra patriotas, bet ne kiekvienas patriotas yra
nacionalistas (pvz., imperinės valstybės patriotas, kurių labai daug Rusijos, Kinijos, JAV ir
kitose imperijose).

Kaip tik todėl „buržuaziniai nacionalistai” buvo patys baisiausi imperinės sovietų sistemos
priešai, ir KGB generolai rašė vadovėlius kaip su mumis kovoti.
Mes – Lietuviai – gyvename savo Tautos žemėje, o ne kosmopolitinėje, iš įvairiaspalvių ir
įvairiataučių imigrantų, užgrobusių vietinių tautų žemes, sulipdytoje imperijoje.
Tauta (Natione) ir Tėvynė (Patria) – neatsiejamos sąvokos tautinėse valstybėse, tokiose kaip
Lietuva.
O visi tautininkai (nacionalistai) ir yra tikri savo Tėvynės Patriotai. Todėl mes ir esame
nacionalistai – tai tarptautinis žodis, lietuviškai verčiamas kaip „tautininkas”.
Jungtinės idėjinių tautininkų frakcijos
(Tautininkų, Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų)
Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristai, tautininkai)
Pagrindinės programinės nuostatos
(Parengtos remiantis Lietuvių Tautinio Centro visuotiniаme narių suvažiavimе Vilniuje,
2010-12-11 priimta Programa)

  1. Lietuvos Valstybės išsaugojimas
          Įtvirtinti Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir įstatymų viršenybę. Atmesti bet kokius
    viršvalstybinės konstitucijos variantus ar kitokį diktatą iš bet kurios užsienio šalies,
    viršvalstybinės institucijos, tarptautinės organizacijos pusės. Pripažinti negaliojančiu
    sprendimą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Bet koks Konstitucijos keitimas bei ES
    sutarčių pasirašymas, mažinantis Lietuvos Valstybės suverenias galias, galimas tik
    skelbiant privalomą referendumą.
  2. Lietuvių tautybės išsaugojimas, ryšio su protėviais įteisinimas
          Panaikinti globalistines tautybę apibrėžiančių teisės aktų pataisas, kuriomis tautybė
    paversta savavališkai pasirenkamu dalyku, sunaikinant atsakomybę savo prigimtinei
    tautybei. Įstatymais įtvirtinti tautybės pasirinkimą tiktai pagal kilmę. Grąžinti tautybės
    įrašą Lietuvos Respublikos piliečio visuose asmens dokumentuose jo pageidavimo atveju.
  3. Paramos lietuviškai šeimai užtikrinimas, lietuvių gimstamumo skatinimas

       Remiant šeimas su mažamečiais vaikais labiau akcentuoti mokestines lengvatas negu
išmokas. Įstatymu nustatyti proporcingą komunalinių ir kitų mokesčių mažinimą šeimoms,
auginančioms vaikus (-ą) iki 16-os metų amžiaus.
       Ugdyti šeimos vertybes, atitinkamai orientuojant šalies teisę, švietimą, kultūrą.
Uždrausti lytinių iškrypimų propagandą, už jos vykdymą nustatyti griežtas bausmes, iš
visų teisinių dokumentų išbraukti „lytinės“ ir „seksualinės orientacijos“ sąvokas.
Valdančiosios Seimo daugumos nuolatiniai mėginimai Seime priimti Konstitucijoje
įtvirtintą Šeimos sampratą griaunantį partnerystės įstatymą bei ratifikuoti Stambulo
konvenciją nepaisant to, kad tokiems sprendimams nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos
piliečių, priešina, skaldo ir kiršina visuomenę.
Valdančiosios Seimo daugumos nuolatiniai mėginimai legalizuoti narkotikų vartojimą,
atlaisvinti alkoholio ribojimus, įteisinti narkotikų vartojimo kambarius yra pavojingi ir
nešantys mirtį.
Valdančiosios Seimo daugumos planuojama ligoninių reforma naikinant rajonines
ligonines sukels dar didesnį Lietuvos žmonių mirtingumą, laukti būtinos medicinos
pagalbos teks dar ilgiau ir kainuos dar daugiau prarastų žmonių gyvybių.

  1. Svetimų raidžių Q, X ir W bei cz vietoje č, sz, sch vietoje š, rz vietoje ž
    rašybos oficialiuose dokumentuose panaikinimas
    Lietuvių Tautos gyvavimo pagrindas yra Lietuvių Kalba – ir bet kokie
    pasikėsinimai ją „modernizuoti“, iškraipyti, keisti pavardžių, vardų, miestų ir
    šalių pavadinimų rašybą pagal „pasaulinius-europinius-kosmopolitinius
    standartus“ turi būti laikomi Lietuvos Valstybės pagrindų ardymu, tuojau pat
    griežtai nutraukiami ir baudžiami.
    Valdančiosios Seimo daugumos sprendimas įteisinti svetimų raidžių Q, X ir W rašybą
    oficialiuose dokumentuose pamynė Lietuvos Konstituciją ir sutrypė Lietuvių Kalbos, kaip
    valstybinės kalbos statusą.
    Būtina uždrausti darkyti Lietuvių kalbos rašybą ir naudoti ne lietuviškas raides bei jų
    junginius oficialiuose dokumentuose – Q, X ir W, bei rašyti cz, sch vietoje č, sz vietoje š, rz
    vietoje ž.
    Lietuvoje reikia įvesti tokią pačią tvarką kaip Latvijoje, rašant pavardes, vardus,
    vietovių pavadinimus, būtinai naudoti lietuviškas galūnes.
  2. Švietimo sistemos reformavimas atgaivinant tautinės mokyklos koncepciją

Valdančiosios Seimo daugumos planuojama švietimo reforma naikinant rajonuose
esančias mokyklas skatins naują emigracijos bangą ir dar labiau didins atotrūkį ir
nelygybę tarp miestų ir regionų.
       Įdiegti privalomas etnokultūros pamokas pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse
mokyklose. Valstybinėse mokyklose visos disciplinos privalo būti dėstomos valstybine
kalba, išskyrus užsienio kalbas ir gimtąją kalbą, jeigu ji – ne lietuvių. Aukštosiose
mokyklose privalomi stojamieji egzaminai, kurių rezultatai gali būti sumuojami tik su tos
pačios specialybės baigiamųjų egzaminų rezultatais. Vidurinėse mokyklose turi būti
sudarytos sąlygos profiliuotam švietimui.

  1. Lietuvio pažymėjimo įteisinimas Lietuvos pilietybės įstatyme
           Lietuvio pažymėjimas apibrėžia teisinį visų pasaulio lietuvių santykį su Lietuvos
    Valstybe, įskaitant teisę atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę. Lietuvių kilmės asmenys,
    turintys kitos šalies pilietybę, gavę Lietuvio pažymėjimą, gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia
    gyventi, mokytis, dirbti, dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Lietuvių kilmės Lietuvos
    Valstybės piliečiams jis užtikrina teisę šalia pilietybės deklaruoti savo tautybę.
  2. Lietuvių grįžimo į Lietuvą skatinimas, svetimtaučių imigracijos stabdymas
          Įstatymais apriboti imigraciją, įskaitant ir darbo jėgą. Užsienyje steigti įdarbinimo
    agentūras, siūlančias lietuvių emigrantams darbą Lietuvoje. Įvesti ekspertų siūlomą
    papildomą mokestį darbdaviams už įdarbintą svetimšalį imigrantą. Palaikyti teisines
    nuostatas, įpareigojančias darbdavį užtikrinti imigranto išvykimą iš Lietuvos, pasibaigus
    darbo sutarčiai, įskaitant juridines ir finansines sąnaudas.
  3. Lietuvos geopolitinės strategijos pertvarkymas nacionaliniais pagrindais
           Siekti Baltijos Valstybių tarptautinės politikos, kultūros, ekonomikos vienybės.
    Skatinti Karaliaučiaus krašto statuso persvarstymą. Propaguoti Baltijos Valstybių
    koaliciją nacionalinio suverenumo ir bendrų interesų principais, kaip realią atsvarą
    imperializmui.
  4. Visuotinio karinio parengimo įvedimas, teritorinės gynybos principo
    grąžinimas
           Atkurti šauktinių kariuomenę. Kariniai apmokymai atitarnavusiems 1-osios parengties
    kareiviams ir savanoriams privalo vykti kasmet. Savanorių pajėgos ir kiti daliniai turi būti
    ruošiami ne karui miškuose, o teritorinei gynybai miestuose, atskiriems padaliniams –
    pastoviose vietose, realioje dabartinėje aplinkoje.
  5. Persekiojimo už kritiką, nusikaltimų skirstymo tapatybės pagrindu
    panaikinimas
          Panaikinti antidemokratines teisines nuostatas, pasirinktinai ribojančias žodžio laisvę,
    gniaužiančias vienų ar kitų grupių kritiką, prilyginančias ją smurto kurstymui.
    Atsakomybė už smurtą, jo kurstymą, kitus nusikaltimus turi būti taikoma objektyviai,
    atsisakant skirstymo pagal tautybę, lytį, tikėjimą ar kitas tapatybes.
  6. De facto biurokratinės tvarkos Valstybėje pakeitimas (pertvarkymas) į
    demokratinę
          Sumažinti referendumo surengimui būtiną piliečių parašų skaičių, paso numerį parašų
    rinkimo dokumente pakeisti asmens kodu, bendrai palengvinti referendumo surengimo
    sąlygas. Seniūnijų valdžios institucijas perduoti vietos gyventojų rinkimams. Įvesti
    prisiekusiųjų teismo instituciją. Mažinti biurokratinį aparatą, atsisakyti bereikalingo
    reglamentavimo, įtvirtinti nekaltumo prezumpciją, skatinti piliečių savikontrolę, vietoje
    biurokratinio jų kontroliavimo ir vis naujų perteklinių valstybinių priežiūros institucijų
    kūrimo.
  7. Valstybinio ekonomikos sektoriaus atkūrimas, visuomenės atstovavimo
    ūkiniame gyvenime stiprinimas
           Atkurti, kur esama – išlaikyti, Valstybės įtaką ir kontrolę strateginėms įmonėms,
    ištekliams, infrastruktūros objektams. Įsteigti valstybinius investicinį ir komercinį bankus.
    Skatinti nuosavybės formų įvairovę, įskaitant valstybinę, privačią, kooperatinę, mišrią.
    Įtraukti įmonių darbuotojus į šių įmonių valdymą, sudarant sąlygas būti jų dalininkais.
    Visose ūkio srityse ugdyti nacionalinę, socialinę, ekologinę atsakomybę, remti ja pagrįstą
    ūkinę veiklą.
  8. Lietuvos gamtinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimą iškelti aukščiau verslo
    interesų ir derinti su vietinių gyventojų gyvybiniais poreikiais bei teisėtais
    lūkesčiais
           Demokratinė bei teisinė Valstybė ir jos pilietinė visuomenė neįmanomi be aiškios
    pareigų ir teisių pusiausvyros. Viešieji ir privatūs interesai miestų ir kaimiškųjų teritorijų
    vystyme, miškų ir žemės ūkyje, turi būti derinami vadovaujantis protingumo principu ir
    užtikrinti ilgalaikę visų šalies žmonių gerovę ir Lietuvių Tautos klestėjimą. Todėl esamą
    kultūros ir gamtos paveldo, saugomų teritorijų, miškų, vandenų ir teritorijų planavimo

sričių teisinį reguliavimą bei įgyvendinimą būtina tobulinti iš esmės, teisiškai suderinant
kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo bei ekologinius tikslus su pagrįstais socialiniais ir
ekonominiais visos Tautos bei Valstybės interesais, vietinių gyventojų poreikiais ir teisėtais
lūkesčiais.
       Įtakoti, kad aplinkosaugai ir kultūros paveldo išsaugojimui skiriami Valstybės
biudžeto pinigai ir ES lėšos būtų panaudojami ne tolesniam ekstensyviam naujų saugomų
teritorijų plėtojimui, o konkretiems gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimo ir
atkūrimo darbams.
       Siekti, kad svarstant saugomų teritorijų plėtros ir finansavimo prioritetų klausimus
visais atvejais taptų privaloma atsižvelgti į vietos bendruomenių poreikius ir būtų
garantuotas vietos bendruomenių dalyvavimas sprendimų priėmime, formuojant Jungtines
Saugomų Teritorijų Tarybas iš saugomų teritorijų ir savivaldos pareigūnų bei vietos
bendruomenių atstovų.
       Remti ir inicijuoti visuomenės iniciatyvas, prisidedančias prie gamtinio ir kultūrinio
paveldo atkūrimo bei ekosistemų išsaugojimo. Įstatymais įtvirtinti gamtinio ir kultūrinio
paveldo išsaugojimo bei gynimo prioritetą tais atvejais, kada nėra aiškaus teisinio
reguliavimo. Viešojo intereso gynimą (nepriklausomai nuo to, kas kreipiasi į teismą)
įteisinti kaip skatintiną pilietiškumo formą.
Inicijuoti vyriausybei nepavaldžios visuomeninės tarnybos, skirtos greitam reagavimui
į bet kokį signalą dėl gamtos ir (arba) kultūros paveldo niokojimą, įsteigimą. Suteikti jai
teisę kartu su valstybinių tarnybų atstovais atlikti inspekcijas įtariamų, jog teršia gamtą,
orą, vandenis, įmonių teritorijose, skirti administracines baudas ir siūlyti kitą teisinę
atsakomybę gamtą teršiančioms įmonėms (kraštutiniu atveju jas uždarant arba
nacionalizuojant).
       Pramoninė, ūkinė, statybinė veikla, pažeidžianti saugomas ekosistemas privalo būti
uždrausta įstatymais. Medžioklė ir žūklė turi būti labai griežtai ribojama bei
kontroliuojama. Sveikų medžių kirtimą nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kitose
saugomose teritorijose, ežerų ir upių pakrantėse, miestuose bei gyvenvietėse leisti tik
ypatingai svarbiais ir būtinais atvejais (įstatymuose labai konkrečiai ir aiškiai išvardijant
tuos atvejus).
Plynus miško kirtimus apriboti ypač griežtai (leisti tik su viešai skelbiamu ir
argumentuotu Aplinkos ministro leidimu). Apvalios, tame tarpe ir celiuliozės gamybai
skirtos medienos, „eksportą“ iš Lietuvos teritorijos uždrausti. Skatinti panaudoti
sausuolius ir medienos atliekas pastatų šildymui ir energetikos poreikių patenkinimui.

  1. Senovės Baltų pasaulėžiūros ir tikėjimo dvasinės, istorinės, kultūrinės
    vertės pripažinimas. Lygių teisių Religinėms bendrijoms ir bendruomenėms
    suteikimas
           Senovės Baltų tikėjimo bendrijoms ir bendruomenėms suteikti teisę išsaugoti bei
    puoselėti savo šventvietes ir jų aplinką. Pertvarkyti prieštaringą religinių bendrijų ir
    bendruomenių skirstymą į tradicines-pripažintas ir netradicines-nepripažintas, įvedant į
    Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymą tradicinių Lietuvos tikėjimų ir religijų
    apibrėžimą, akcentuojant pačius tikėjimus ir jų įtaką Lietuvos tradicijų formavimuisi bei
    šiuo pagrindu vertinant konkrečias religines ar tikėjimų bendrijas ir bendruomenes, o ne
    atvirkščiai.

Jungtinės idėjinių tautininkų frakcijos
(Tautininkų, Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų)
Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristų, tautininkų)

Statutas

  1. Frakcijos bendri nuostatai
    1.1. Frakcija turi vidaus autonomiją, gali savo vardu skelbti pareiškimus, rengti akcijas,
    jeigu šių pareiškimų ir akcijų idėjos suderinamos su Sąjungos Programa.
    1.2. Frakcija savo veikloje vadovaujasi Sąjungos Įstatais ir šiuo Frakcijos Statutu, kaip
    bendrų Sąjungos Įstatų papildymu.
    1.3. Frakcijos praktinė politinė veikla remiasi frakcijos Pagrindinėmis programinėmis
    frakcijos nuostatomis, kurios laikomos Sąjungos partinės Programos papildymu.
    1.4. Šis Frakcijos Statutas gali būti pakeistas ir papildytas daugumos Frakcijos narių
    sprendimu atviru balsavimu, ir po to suderinus pakeitimus su Sąjungos Valdyba.
    Papildymus ir pakeitimus gali siūlyti Frakcijos valdyba bendru sutarimu.
  2. Frakcijos vadovaujantys organai
    2.1. Aukščiausia Frakcijos institucija yra jos sueiga, renkanti Frakcijos pirmininką,
    valdybą ir priimanti Frakcijos Statutą.
    2.2. Frakcijai vadovauja jos pirmininkas, renkamas Frakcijos sueigoje atviru balsavimu
    dauguma visų Frakcijos narių balsų. Kandidatus gali siūlyti visi Frakcijos nariai.

Balsavimas vardinis, todėl gali būti vykdomas ir nuotoliniu būdu (per internetą, telefonu).
Balsavimo rezultatai protokoluojami, nurodant už kokį kandidatą balsavo kiekvienas
frakcijos narys. Jei nei vienas kandidatas nesurenka daugiau kaip pusę visų Frakcijos
narių balsų, kitam balsavimui teikiamos dvi, daugiausia balsų surinkusios, kandidatūros.
2.3.Išrinktas Frakcijos pirmininkas teikia sueigai tvirtinimui nuo vieno iki trijų savo
pavaduotojų kandidatūrų. Esant reikalui jie Frakcijos pirmininko nurodymu atstovauja
Frakciją.
2.4. Pirmininko teikimu sueiga tvirtina Frakcijos raštvedį (sekretorių) – archyvarą, kuris
rašo sueigos ir valdybos protokolus bei kaupia ir saugo Frakcijos dokumentų archyvą.
2.5. Frakcijos valdybą sudaro Frakcijos pirmininkas, jo pavaduotojas (pavaduotojai),
archyvaras ir dar keletas narių, kuriuos pasiūlo Frakcijos nariai ir išrenka Frakcijos
sueiga.

  1. Frakcijos nariai
    3.1. Frakcijos nariais gali būti bet kuris Sąjungos narys, laikantis save idėjiniu tautininku,
    dalyvavęs Žygeivių, Ramuviečių, Žaliųjų judėjimuose sovietmečiu ar vėliau, arba
    priklausęs Lietuvių Tautininkų Sąjungai bet kuriuo laikotarpiu nuo Sąjungos atkūrimo
    1989 m. kovo 14 d. iki 2022 m.
    3.2. Sąjungos narys, nusprendęs tapti Frakcijos nariu, rašo pareiškimą Frakcijos Valdybai,
    nurodydamas, kodėl nusprendė tapti Frakcijos nariu ir trumpai išdėstydamas savo kaip
    žygeivio, ramuviečio, žaliojo, tautininko biografiją, bei pritarimą Pagrindinėms
    programinėms Frakcijos nuostatoms ir Statutui. Valdyba dauguma balsų nusprendžia
    priimti naują narį ar dėl kokių nors svarių priežasčių nepriimti.
    3.3. Frakcijos narys gali būti pašalintas iš Frakcijos jos Valdybos sprendimu, jei pažeidė
    Frakcijos Statutą ir (arba) Pagrindines programines Frakcijos nuostatas.
  2. Frakcijos panaikinimas
    4.1. Frakcija gali būti panaikinta savo sueigos dalyvių daugumos, 2/3 Sąjungos Tarybos
    narių arba Sąjungos Suvažiavimo daugumos sprendimu.

Partijos Valdybos nurodymu projektą parengė Kęstutis Čeponis
Tautos ir Teisingumo Sąjungos (centristų, tautininkų) Tarybos ir Valdybos narys

1980-1990 m. Vilniaus Universiteto Žygeivių klubo (iki 1988 m. turistų klubo – UTK) buvau
klubo tarybos narys, atsakingas už klubo istorijos rinkimą ir senų klubo dokumentų
sutvarkymą.
1990 m. išrinktas Lietuvos Žygeivių Sąjungos pirmininku, 1995 m. IX Lietuvos kraštotyros
draugijos suvažiavime išrinktas į draugijos tarybą bei valdybą.
Taip pat įvairiais metais išrinktas Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo asociacijos
(profsąjungos) respublikinės tarybos ir valdybos nariu (pirmininkas – Naglis Puteikis, aš
vienu metu buvau jo pavaduotoju), Lietuvos savivaldybių kultūros vertybių apsaugos
tarnybų lygos tarybos nariu (atstovavau Utenos apskričiai), Ignalinos rajono kultūros ir
meno tarybos pirmininku.
2006 m. įkūriau ir iki šiol tvarkau interneto svetainę Nacionalistas – Tautininkas – Patriotas

  • Žygeivis – Laisvės karys (Kalba – Istorija – Tauta – Valstybė)
    http://www.lndp.lt/diskusijos/index.php
    2008 m. buvau išrinktas Lietuvių Tautinio Centro pirmininko pavaduotoju ideologijai.

Pageidaujantys tapti šios Frakcijos steigėjais ir įstoti į šią Frakciją, rašykite
Pareiškimą į kestas.ceponis@gmail.com , nurodydami savo vardą, pavardę,
gyvenamą vietą, el. pašto adresą, mobilų tel.
Taip pat būtų malonu, jei trumpai nurodysite savo dalyvavimą Tautininkų
sąjungoje (bet kuriuo laikotarpiu nuo jos atkūrimo 1989 m. iki 2022 m.),
Žygeivių, Ramuvos, Žaliųjų judėjimuose.
P.S. Jei dar nesate Tautos ir Teisingumo Sąjungos (centristai, tautininkai)
narys, tada užpildykite stojimo anketą https://tautateisingumas.lt/tapk-nariu/
(beje, šiuo metu partijoje jau apie 7000 narių – tai ketvirta pagal dydį partija
Lietuvoje).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close Search Window